Medžiaga apie Martyną Jankų Klaipėdos universiteto

bibliotekos rinkiniuose

 

 

 

Anso Lymanto kolekcijoje (F1)

Įdomiausia medžiaga apie Martyną Jankų Klaipėdos universiteto bibliotekos Retų spaudinių, rankraščių ir kolekcijų skyriuje yra Mažosios Lietuvos archyve saugomame Anso Lymanto (F1) ir Ievos Jankutės (F5) fonduose. Pristatome M.Jankaus šeimos archyvaliją, esančią A. Lymanto fonde.

Buvusio klaipėdiškio, spaudos darbuotojo Anso Lymanto (1921-2002) fonde (F1), tarp kitų rankraščių, aptikome ir Martyno Jankaus, jo šeimos (vaikų ir vaikaičių) gyvenimą liudijančių dokumentų. Spėjame, kad dalis medžiagos pas A. Lymantą pateko mirus vyriausiąjai Martyno Jankaus dukrai Elzei. Kita dalis – pagal Elzės Jankutės testamentą saugoma Kanados lietuvių muziejuje- archyve. KUB esančios medžiagos apie Martyną Jankų chronologinės ribos 1911-1992 m. Tai rankraščiai, mašinraščiai, spaudiniai, ikonografija (nuotraukos ir keletas piešinių). Dokumentai lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis.

Daugiausia medžiaga susijusi su dukromis Elze, Ede, Urte, sūnumis Martynu (Merčiumi) ir Kristupu bei anūkais Ieva ir Endriumi. Išskiriamos šios turimų dokumentų grupės:

  • Biografinė medžiaga;
  • Atsiminimai, užrašai; Visuomeninės veiklos dok.;
  • Korespondencija;
  • Kita medžiaga;
  • Namų ūkio ir buities dok.;
  • Ikonografija;
  • Varia. Muzealijos.

Biografinei medžiagai priskirtinų asmeninių Martyno Jankaus ir kitų šeimos narių dokumentų yra nedaug, pvz.: M. Jankaus atsisakymo repatrijuoti į okupuotą Lietuvą pažymos (certificate), išduotos Lietuvių komiteto Flensburge, fotokopija; jo mirties liudijimo kopija; įvairios Elzės Jankutės Tarptautinio Pabėgėlių centro (IRO) pažymos (1951 m.) tolimesniam persikėlimui iš Vokietijos, naminio testamento variantas; kita - M. Jankaus ir dukros Elzės jubiliejų, laidotuvių medžiaga.

Elzės ir Edės atsiminimai, užrašai. Dalis jų paskelbti knygose: P. Alšėno “Martynas Jankus” (Torontas, 1967), bei paties A. Lymanto “Man knietėjo pasakyti, kas gulėjo ant širdies” (Vilnius, 2001), laikraštyje “Lietuvos pajūris”, kitoje išeivijos spaudoje.

Elzės Jankutės atsiminimų sąsiuviniai
Foto: Sigitos Užiūnaitės

Deja, atsiminimai fragmentiški, pabirais lapais. Ypač tai pasakytina apie šešis Elzės Jankutės sunkiai perskaitomus atsiminimų sąsiuvinius (bloknotus) apie pasitraukimą iš Bitėnų I-ojo pasaulinio karo metu, “Kelionė į nežinią. 1944”, ”Šis tas apie Rambyną”, ”Visokie atsiminimai nuo “anšliuso“ laikų“ ir kt. Atskirais pabirais lapais surinkti Elzės rašytų kalbų, padėkų juodraščiai, rašinių fragmentai apie Šiupinio šventės atgaivinimą, apie Mažosios Lietuvos moterų draugijos įsteigimą, Lietuvos šaulių sąjungą, bylotų Elzę Jankutę išlikus visuomeniška asmenybe ir išeivijoje.

Fragmentiški, bet geriau įskaitomi Edės Jankutės memuarai ir kiti užrašai apie gyvenimą Samaros gubernijoje Novo Boriskino kaime, ištrėmus Jankų šeimą I-jo pasaulinio karo metu, vaikystės atsiminimai apie gyvenimą Bitėnuose, supusią aplinką, švęstas šventes. Rašiniai ar jų fragmentai: “Prakalba, kuri turi būti kada nors pasakyta…Karaliaučiaus klausimu”, “Mažoji Lietuva ir vokiečiai“ ir kt.


Elzės Jankutės atsiminimai
Elzės Jankutės atsiminimai
Elzės Jankutės atsiminimai


Edės Jankutės atsiminimai (1)
Edės Jankutės atsiminimai (2)
Edės Jankutės atsiminimai (3)

Korespondencija būtų autentiškiausia šios archyvalijos dalis. Laiškai skiriami į dvi grupes: šeimos tarpusavio susirašinėjimas ir kitų asmenų rašyti laiškai Jankams. Išlikę du paties Martyno Jankaus rašyti laiškai: 1911 02 06-osios atvirlaiškis iš Klaipėdos į Berlyną V. Gaigalaičiui su prašymu “Mielas Pon Daktaruži” dar 100 M. “ant rokundos atsiustie”, su penkiaeiliu “Ir Lapinas atvažiavo…”, pasirašęs “pavargusiuoju Merčeliu”; kitas - nedatuotas, pieštuku rašytas, be tiesioginio kreipinio (gal laiško fragmentas?), taigi, neaiškiam adresatui, minimas Lokio svainis (švogeris) A. Baltriuks, kurį M. Jankus žada pamokinti “drukorystos” su viltimi, kad pastarasis “isitaisys Priekulėje drukoriją ir drukavos naują Laišką”, pažymi, kad “lietuvišku drukoriju permažai, o Laiškų teipgi…Dieve duk ir žegnok darbus bei dirbėjus už palaima Lietuviu veikiamus” baigia ir pasirašo Merčius.


Elzės Jankutės atsiminimai
Edės Jankutės atsiminimai (3)


Edės Jankutės atsiminimai (3)
Elzės Jankutės atsiminimai

Taip pat du M. Jankui rašyti laiškai. Teisininko, kuris 1920-1922 m. buvo Lietuvos Vidaus reikalų ministru, Rapolo Skipičio 1944 07 28 iš Berlyno išsiųstas sveikinimas 86-ojo M. Jankaus gimtadienio proga, linkint išgyventi karo sunkmetį ir su viltimi susitikti Bitėnuose. Ir 1946 03 09 iš Wiesbaden’o lietuvių pabėgėlių stovyklos, kunigo ir rašytojo Stasiaus Būdavo laiškas, prašantis gerb. Aušrininką bendradarbiauti ir pateikti savo atsiminimų leidžiamam žurnalui (“Pėdsakai”, 1946-47 m., red. S. Būdavas).


Elzės Jankutės atsiminimai
Edės Jankutės atsiminimai (1)

Įdomus seserų susirašinėjimas. Pluoštas (40 vnt.) Edės rašytų 1945–1977 m. laiškų Elzei ir Kristupui pasižymi savitu humoru ir saviironija, pvz.: 1956 12 05 rašo “Monrealyje pinigai brangūs, ypač pas Edę…".


Edės Jankutės laiškas Elzei
Edės Jankutės laiškelis Urtei

Išlikę du Ievos Simonaitytės laiškai ir sveikinimas Edei, rašyti 1973–1975 m., nors Edė su jaunystės drauge susirašinėjo 1967–1975 m. ir laiškų turėtų būti daugiau.


Ievos Simonaitytės laiškas Edei Jankutei (1)
Ievos Simonaitytės laiškas Edei Jankutei (2)


Ievos Simonaitytės atvirlaiškis
Ievos Simonaitytės laiškas Edei Jankutei

Rasti 22 Urtės Jankutės laiškai “Mieliems namiškiams” rašyti 1946–1967 m., kuriuose labiausiai atsispindi tragiška pabėgėlių dalia, rūpesčiai kaip išgyventi: 1964 07 09 rašo “…mes jau pradedame rankas nuleisti. Juk tas gyvenimas iš mūsų reikalauja kaip iš jaunų žmonių, o mes jau pradedame pavargti“. Jausmingi, rūpestingi laiškai, kuriuose, klausia Elzės “ar buvote po laukus su Kristupu išvažiavę”, tarsi klaidžiotų Bitėnų laukais.


Urtės Jankutės laiškas

Gausi Elzės korespondencija, t. y. dvidešimčiai asmenų jos pačios rašytų laiškų juodraščiai ir per 80 su ja korespondavusių asmenų laiškų, tarp kurių tokios pavardės:

Vytautas Bakaitis (JAV, 1948-1970, 16),
Marija Brakienė (Berlynas, 1962-1968, 5),
Petras Babickas (Chicago, 1958, 1),
Valteris Banaitis (Vokietija, 1977-1983, 11),
Rapolas Skipitis (Vokietija-JAV, 1946-1964; teisininkas, 1920- 22 m. vidaus reikalų ministras).


Elzės Jankutės laiškas A. Merkeliui (1)
Elzės Jankutės laiškas A. Merkeliui (2)


Elzės Jankutės laiškas A. Lymantui (1)
Elzės Jankutės laiškas A. Lymantui (2)


Marijos Brakienės laiškas Elzei Jankutei (1)
Marijos Brakienės laiškas Elzei Jankutei (2)

Pluoštelis (15) neišaiškintų asmenų laiškų bei sveikinimų, padėkų, užuojautų ir kvietimų (29), susirašinėjimas su Flensburgo magistratu dėl Martyno Jankaus kapavietės.

Saugomas Martyno Jankaus sūnaus, t. p. Martyno, laiškas, rašytas du mėnesiai prieš mirtį (1952 05 13).


Martyno (sūnaus) Jankaus vokas
Martyno (sūnaus) Jankaus laiškas Elzei

Laiškai įvairūs – asmeninio ir dalykinio pobūdžio. Greta asmeninių problemų, beveik visuose yra ir visuomeninių klausimų svarstymas, apie mažlietuvių tradicijų išlaikymą, lietuvių evangelikų liuteronų padėtį išeivijoje, atsiminimų apie Tėtatį nuotrupos.

Kita medžiaga - tai įvairių asmenų rašiniai apie Jankus. Pirmiausia A. Lymanto straipsnių apie Martyną Jankų, dukras Elzę ir Edę juodraštinė medžiaga, P. Alšėno straipsnio “20 metų be Martyno Jankaus“ ruošinys, neaiškaus autoriaus (K. Mockus? Rimtenis?) atsiminimai “Rambyno ąžuolui palūžus”.

Kita grupė – periodikoje publikuotų straipsnių apie Jankaus šeimą iškarpos iš 1938 m. “Vakarų”ir “Lietuvos aido”, pokario spaudos tremtyje 1945 m. “Laisvės varpo”, 1946 “Žiburių”, “Mūsų kelio” “Tėviškės Garso”, “Mūsų viltis” (1946 Nr. 15-16) visas numeris skirtas Martynui Jankui. Taip pat straipsniai vėlesnėje išeivijos spaudoje –“Naujienose” ,”Drauge”, ”Dirvoje”, “Tėviškės žiburiuose”.

Ikonografija (nuotraukos ir piešiniai). A. Lymanto fonde saugomas nemažas per 300 nuotraukų archyvas, originalios ir perfotografuotos, su M. Jankaus šeimos, Bitėnų vaizdais, iš pokarinės Vokietijos ir Kanados, kurioje M. Jankaus palikuonys praleido likusią gyvenimo dalį. Nuotraukos nesugrupuotos, ant daugelio nėra jokios informacijos (kada ir kur fotografuota, kokie asmenys). Yra keletas originalių fotografijų su autentiškais Elzės Jankutės užrašais.


Jankų šeima (1922 m.). Iš kairės: Urtė, Edė, Merčius, Kristups, Elzė,
viduryje - M. Jankus
Martynas Jankus ant Nemuno Kranto (1936 m.)


Bitėnų sode.
Iš kairės: Elzė Jankutė, mokytojas A. Krausas, E. Jagomastas, M. Jankus, Edė Jankutė
Tetatis ir Kristupas Bitėnuose


Šventadienis Bitėnuose (1932 m.)
Iš kairės: M. Jankus, Sruogienė, adv. L.Toliušis, Toliušenė, E.Jankutė, I. Tonaitė, K.Juodkazys, A.Tonienė, Tilžės konsulas J.Sruoga.
Šaulių būrio šefas aplanko būrį (1932 m.)


M. Jankus sutiktas Klaipėdoje, jam grįžus iš Amerikos 1926 m.
Martynas Jankus Kaune (1939 m.)


Martynas Jankus Birštone (1939 m.)
M. Jankus su Petru Babicku (1)


M. Jankus su Petru Babicku (2)


Pirma iš kairės: Edė Jankutė (1947 m. vasarą Londone)
Užrašas kitoje nuotraukos pusėje


Jankų šeima
Užrašas kitoje nuotraukos pusėje

Edė, Elzė ir Urtė Jankutės (apie 1946 m.)


Martynas Jankus ligos patale (1946 m. Vokietijoje)


Martynas Jankus (sūnus)
Jankai Kanadoje (1953 m. Toronte)
Iš kairės: Ieva Jankutė, Edė Jankutė, Vytukas Bakaitis ir Kristupas Jankus, neatpažinta moteris ir Elzė Jankutė


Kristupas, Elzė ir Edė Jankai
Elzė Jankutė


Elzė Jankutė šiupinio šventėje
Užrašas kitoje nuotraukos pusėje


Elzė Jankutė Toronte

Tarp keleto piešinių reprodukcijų – dailininko A. Brako atliktas M. Jankaus portreto škicas, plaukiant laivu į Ameriką 1926 03 17. Originalas saugomas pas Ramūną Braką.


Martyno Jankaus portretas

Muzealijos. Vokas su Elzės Jankutės užrašu “Žemė ir gėlės iš Bitėnų” su žiupsneliu žemės ir sudžiovintu augalu.

Žemė ir gėlės iš Bitėnų
Foto: Sigitos Užiūnaitės